didleibis

×dìdleibis, -ė (hibr.) smob. (1) I kas aukšto ūgio, didelis: Jonas toks dìdleibis užaugęs Šl. Tokiam dìdleibiui reikia dviejų sieksinių ilgumo lovos Btg. Kam tu dìdleibį laikai an kelių, a lakstyti negalia? Krš.